Vertės kūrimas auditorijai – sėkmingos darbuotojų komunikacijos ingredientas socialiniuose tinkluose

Šiandien pažangios organizacijos supranta, kad darbuotojų komunikacija socialiniuose tinkluose gali daryti teigiamą poveikį rinkodaros, pardavimų ar talentų pritraukimo rezultatams. Tačiau ar bet kokia darbuotojų komunikacija yra vertinga?

Asmeninis prekės ženklas ir darbuotojų ambasadorystė: kas tarp jų bendro?

Gilinantis į darbuotojų komunikacijos socialiniuose tinkluose ir ypač LinkedIn fenomeną, svarbu suprasti dvi sąvokas. Pirmoji sąvoka yra asmeninis prekės ženklas. Nors jo apibrėžimų yra ne vienas, tiksliausiai jį apibūdinti galime kaip vidinį jausmą, nuomonę ar įspūdį apie kitą žmogų. Jis nusako, kas mes esame, kokią vertę kuriame, kam atstovaujame. Asmeninį prekės ženklą turime visi, nes kiti žmonės vidinį jausmą apie mus susidaro nepriklausomai nuo to, ar savo prekės ženklu rūpinamės, ar ne.

Antroji sąvoka – darbuotojų ambasadorystė. Iš esmės, tai yra savanoriškas organizacijos rekomendavimas organizacijos išorėje ir viduje, jos idėjų sklaida. Tai gali būti daroma tiek verbaliai, tiek neverbaliai. Kai kurie žmonės ambasadorystę laiko aukščiausia meilės organizacijai išraiškos forma.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios sąvokos menkai susiję – juk asmeninis prekės ženklas kalba apie mus, o ambasadorystė – apie organizaciją. Tačiau abiejų pagrindas yra žmogus ir tai, kaip bei ką jis komunikuoja. Dažnu atveju, net ir kalbėdamas apie save, žmogus drauge skleidžia ir žinutę apie savo organizaciją. Pavyzdžiui, įrašą iliustruodamas nuotrauka, kurioje naudojami organizacijos spalviniai elementai arba matosi įmonės atributika – logotipu pažymėtas drabužis, puodelis, gertuvė.

Darbuotojus–ambasadorius nesunku atpažinti socialiniuose tinkluose – jie tiesiogiai ar netiesiogiai skleidžia informaciją apie organizacijos produktus, paslaugas, iniciatyvas, teigiamai apie ją atsiliepia.

Organizacijų ambasadoriai – naujieji nuomonės formuotojai

Tuos, kuriuos prieš kelerius metus vadinome tiesiog organizacijų ambasadoriais, šiandien drąsiai galime vadinti ir nuomonės formuotojais. Tačiau prisiminkime „standartinį“ nuomonės formuotoją – jis nesidalina tik vieno tipo reklama. Jis dirba su skirtingais prekių ženklais, be to, dalijasi ir asmeninio gyvenimo nuotrupomis. Lygiai taip ir darbuotojai-ambasadoriai gali ir netgi turi dalintis įvairiu turiniu.

Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tyrimų, įrodančių darbuotojų ambasadorystės bei stiprių ambasadorių asmeninių prekės ženklų įtaką organizacijų rezultatams. Pavyzdžiui, 2020-aisiais atliktas Patrick Thelen tyrimas parodė, jog darbuotojų ambasadorystė skatina organizacijos augimą ir pardavimus, stiprina žmogiškąjį kapitalą ir didina produktyvumą, gerina reputaciją ir užtikrina sklandesnį krizių valdymą.

Kitas Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad savo asmeniniu prekės ženklu besirūpinantys žmonės yra vertinami kaip patikimesni, kelia didesnį pasitikėjimą, yra patrauklesni, jų ekspertiškumas labiau matomas. Tyrimai taip pat atskleidžia, jog, investuodamos į asmeninių prekės ženklų vystymą ir darbuotojų ambasadorystę, organizacijos gali pasiekti geresnių rezultatų trijose srityse: rinkodaros (didesnis verslo matomumas, geresnis organizacijos įvaizdis), žmogiškųjų išteklių (talentų pritraukimas, teigiama įtaka darbuotojams), pardavimų (nauji potencialūs ir išlaikyti esami klientai).

Darbuotojų-ambasadorių turinys. Kaip kuriama vertė?

Nors pats faktas, kad vis daugiau žmonių išdrįsta komunikuoti socialiniuose tinkluose, o organizacijos savo ruožtu šią veiklą skatina, ir džiugina, ne visi į tai žvelgia vien iš teigiamos pusės. To priežastis – dalis tokio turinio gali pasirodyti pernelyg saldus, banalus, net netikras. O kur dar stereotipas, kad aktyviai komunikuoja tik tie, kurie nori parodyti save, pasigirti.

Manyti, kad visas ambasadorių turinys privalo būti vien pagyros organizacijai yra klaidinga. Kaip rodo aukščiau minėti pavyzdžiai, net ir subtilios detalės gali suveikti didinant organizacijos žinomumą. O norint, kad tiek ambasadorystė, tiek asmeninio prekio ženklo vystymas būtų sėkmingi, privalu užtikrinti, kad turinys būtų įvairus.

Pavyzdžiui, pasidalydamas įgytu naujos kvalifikacijos sertifikatu, žmogus lyg ir demonstruoja savo pasiekimą. Tačiau tuo pačiu metu jis gali siųsti žinutę, kad jo atstovaujama organizacija investuoja į darbuotojų tobulėjimą. Įrašai su kolegų dovanomis, nuotraukos iš darbostogų ir panašaus tipo turinys, nors iš pirmo žvilgsnio ir atrodo kaip tiesiog pasidžiaugimas, atskleidžia ir tai, jog organizacija rūpinasi savo darbuotojais, siekia, kad jie darbe jaustųsi gerai.

Taigi, norint, kad organizacija gautų naudos iš įmonės atstovų turinio, nėra būtinybės, kad visas turinys tiesiogiai sietųsi su įmone. Svarbu prisiminti ir tai, kad tai, ką daugelis vadina tiesiog pagyromis, yra kitokios vertės kūrimas auditorijai. Informacija, edukacija, bendrumo jausmas, motyvacija, įkvėpimas, pramoga – visa tai yra vertingi turinio vienetai. Natūralu, kad žmonėms patinka skirtingo tipo turinys. Tačiau tai nesumenkina jo vertės, lygiai taip pat kaip ir tiesioginis organizacijos nepaminėjimas nesugriauna darbuotojų ambasadorystės programos.

Atstovaudami organizacijai socialiniuose tinkluose ar skatindami tai daryti kolegas, kurkime vertę auditorijai. Tačiau nepamirškime, kad kuriamo turinio vertės išraiškos gali būti skirtingos ir nenuvertinkime iš pirmo žvilgsnio paprastesnio turinio.

Straipsnis buvo publikuotas Delfi M360 portale. Jį galite rasti čia.