Nuo darbuotojų iki organizacijos ambasadorių: kas lemia žmonių norą atstovauti organizacijai?

Nors darbuotojų ambasadorystė Lietuvoje dar nėra laikoma kiekvienos organizacijos „higiena“, ji neabejotinai įgyja pagreitį. Organizacijos, ypač nuo pandemijos pradžios, suprato, kad darbuotojai žinutes apie organizaciją skleisti gali plačiai ir autentiškai – taip, kaip niekas kitas to nepadarys. Negana to, darbuotojų žinučių sklaidos kaštai organizacijai dažniausiai nėra dideli. Tad šiandien, investuodamos į darbuotojų ambasadorystės iniciatyvas, organizacijos džiaugiasi didesniu matomumu, stipresniu įvaizdžiu ir didesniu kandidatų skaičiumi. Tačiau kas lemia darbuotojų norą būti ambasadoriais ir atstovauti organizacijai socialiniuose tinkluose ir už jų ribų? Paanalizuokime.

Asmeniniai, grupės ir organizacijos faktoriai

Mokslininkai Patrick Thelen ir Rita Linjuan Men 2021 m. savo publikuotame straipsnyje išskiria skirtingus faktorių, turinčių įtaką darbuotojų ambasadorystei, tipus: asmeninius, grupės ir organizacijos. Asmeniniai faktoriai yra susiję su darbuotojų emocijomis, požiūriu į darbą ar tuo, kiek organizacija, kurioje asmuo dirba, yra jam tinkama vertybiškai. Santykis tarp vadovo ir darbuotojų, bendri darbuotojams keliami tikslai yra pavyzdžiai grupės faktorių, o tokie aspektai kaip kultūra, aukščiausio lygio vadovų dėmesys ir socializacija yra organizacijos faktorių grupės elementai.

Be to, autoriai atrado, kad darbuotojų norą būti ambasadoriais taip pat lemia korporatyvinės organizacijos komunikacijos atvirumas, skaidrumas, pozityvumas. Taip pat išskiriama darbuotojų ambasadorystės programos vadyba: tai, kaip už programą atsakingi asmenys darbuotojams komunikuoja iniciatyvos tikslus, kokias gaires parengia bei kaip juos įgalina.

Vien mokymų nepakanka

Jei darbuotoją tenkina aukščiau minėti faktoriai, tikėtina, kad jis bus linkęs atstovauti organizacijai, tačiau dažnu atveju neturės įgūdžių tą daryti skaitmeninėje erdvėje. Pastaraisiais metais, kylant „LinkedIn“ platformos populiarumui, ne vienas darbuotojų ambasadorystės programas įsivaizdavo kaip komunikacijos „LinkedIn“ socialiniame tinkle dalį.

Tačiau tiesa ta, kad „LinkedIn“ yra tik vienas iš daugelio galimų darbuotojų ambasadorystės kanalų, nors šiandien ir pats populiariausias. Viena iš to priežasčių galėtų būti populiari nuomonė, kad tam, kad darbuotojai imtų nuosekliai komunikuoti ir skleisti žinutes apie organizaciją, jos veiklą ir darbo galimybes, pakanka trumpų ir vienkartinių „LinkedIn“ mokymų.

Žinoma, retais atvejais gali pasiteisinti ir tokia strategija, tačiau norint, kad darbuotojai nuosekliai dalytųsi turiniu, reikia įdėti daugiau pastangų. Visų pirma, rekomenduojama organizacijos viduje rasti už ambasadorystės programą atsakingą asmenį, kitaip tariant, jos „savininką“ (angl. owner), kurio tikslas bus ne tik suorganizuoti mokymus, bet ir po jų darbuotojams priminti apie galimybes, padėti iškilus klausimams ir įkvėpti nuslūgus motyvacijai. Retesniais atvejais, programos „savininkai“ yra samdomi iš išorės, tačiau ir tada svarbu paskirti už tai atsakingą asmenį organizacijoje.

Nuo ko pradėti kurti darbuotojų ambasadorystės programą savo organizacijoje?

Organizacijos kultūra puiki, darbuotojai dega noru aktyviai jai atstovauti socialiniuose tinkuose, o programai yra priskirtas atsakingas žmogus. Ką dar reikėtų žinoti? Visų pirma, svarbu apsibrėžti pagrindinius iniciatyvos tikslus. Jie gali būti įvairūs: nuo darbuotojų pritraukimo iki pardavimų didinimo ar tiesiog bendro organizacijos įvaizdžio formavimo visuomenės akyse. Šiuos lūkesčius svarbu iškomunikuoti programos dalyviams.

Taip pat svarbu nuspręsti, kas yra kviečiami dalyvauti programoje. Nors turbūt populiariausias pasirinkimas įvairiose organizacijose yra jų vadovai, verta turėti omenyje, kad ir tarp kitų skyrių darbuotojų gali atsirasti puikių komunikatorių, apie kuriuos niekas nežinojo anksčiau.

Nusprendus dėl tikslų ir atsirinkus dalyvius, svarbu jiems sudėlioti aiškius lūkesčius: kuriuose kanaluose tikimasi jų komunikacijos (ar tai bus tik „LinkedIn“, o galbūt ir „Instagram“ ar „Facebook“), kokio turinio iš jų tikimasi. Verta susiplanuoti ir biudžetą bei siekiamus veiklos rezultatus (KPIs).

Prieš pradedant darbuotojų ambasadorystės programą svarbu atsiminti: kelias į darbuotojų širdį eina per organizacijos kultūrą. Tad prieš motyvuojant darbuotojus būti ambasadoriais verta pasitikrinti, kaip jie vertina organizaciją ir jos rūpestį darbuotojais.

Straipsnis buvo publikuotas Delfi M360 portale. Jį galite rasti čia.