Dažnai girdime patarimus, ką turėtume daryti, kad būtume matomi mes patys ar mūsų organizacija: kada skelbti turinį, koks jis veikia, o koks ne, dėti grotažymes ar nedėti, kaip prie įrašų matomumo prisideda vizualai. Tai, be abejo, yra svarbūs aspektai, kuriuos reikėtų žinoti, siekiant atstovauti savo organizacijai socialiniuose tinkluose. Tačiau prieš pradedant atstovavimą būtina apgalvoti, KODĖL verta būti matomiems, nepriklausomai nuo to, ar atstovaujate savo verslą, ar esate organizacijos dalis.
Ambasadorystė – ne tik darbuotojų turinys „LinkedIn“
Dažnai galvojama, kad darbuotojų ambasadorystė – tai darbuotojų įrašai socialiniuose
tinkluose. Šiandien šiame kontekste ypač populiarus „LinkedIn“, į kurį pastaruosius kelis
metus investuoja vis daugiau organizacijų.
Tačiau ambasadorystės sąvokos apibrėžimas yra gerokai platesnis. Mokslininkas Patrickas Thelenas tai apibrėžia kaip savanorišką atstovavimą organizacijai, vykstantį verbaliai (raštu ar žodžiu) ar neverbaliai ir išreiškiamą tiek organizacijos išorėje, tiek viduje. Neverbalaus organizacijos atstovavimo pavyzdys – įmonės atributikos dėvėjimas, verbalaus – dalijimasis rekomendacijomis ar įspūdžiais apie organizaciją su draugais ar pažįstamais, taip pat ir turinys socialiniuose tinkluose.
Darbuotojų ambasadorystei „LinkedIn“ socialinis tinklas yra tas kanalas, kuris gali padėti
pasiekti didžiausias ir labiausiai reikalingas auditorijas, tačiau jis nėra vienintelis.
Darbuotojų ambasadorystės populiarėjimo priežastis
Atsakymas, kodėl populiarėja darbuotojų ambasadorystė, yra paprastas – kaip yra pasakęs filosofas Vilhelmas Humboldtas, žmogui nieko nėra įdomiau nei kitas žmogus. Ir šiandien geriausia to išraiška – nuomonės formuotojų rinkodara. Net ir žinodami, kad nuomonės formuotojai gauna atlygį už produktų ar paslaugų reklamą, mes jų turiniu tikime labiau nei įprastų reklamų. Žmogus geba parduoti geriau, jei jis kuria istoriją ir dalijasi asmenine patirtimi.
„Hoosuite“ įkūrėjas Ryanas Holmes teigia, kad darbuotojas turi galimybę įmonę sužmoginti ir padaryti ją artimesnę klientams. Žmogaus galia komunikacijoje yra beribė ir darbuotojų ambasadorytė yra tikrai ne išimtis. Todėl šiandien vis daugiau organizacijų investuoja siekdamos apmokyti savo darbuotojus, kaip šie galėtų skirtinguose kanaluose atstovauti savo organizacijai.
Galimybė ar atsakomybė?
Kiekvienas darbuotojas gali nuspręsti, ar jis nori prisiimti atsakomybę ir atstovauti savo
organizacijai. Idealu, jei tame įžvelgia ir galimybes. Bet kuo buvimas ambasadoriumi yra
naudingas žmogui?
Prisiminkite situaciją, kai sužinojote kokią nors jums svarbią asmeninę naujieną ir
nekantravote ja pasidalinti su artimaisiais. Greičiausiai tai buvo tas saldus dalijimosi jausmas. Panašiai yra ir su naujienomis, susijusiomis su profesiniu turiniu. Kai tikime tuo, ką darome, kai esame įsitraukę į veiklą, kai matome prasmę, kyla noras tuo dalintis. Todėl ambasadorystė visų pirma mums leidžia kalbėti apie tai, kuo tikime, kas veda į įsiprasminimą ir pasididžiavimą.
Antra, atstovaudami savo organizacijai, mes galime kurti vertę per įtraukiantį turinį, gauti atgalinį ryš ir realizuoti save. Tai kanalas parodyti, kas mes esame kaip profesionalai ir galimybė daryti įtaką tam, kaip mus mato kiti žmonės. Buvimas ambasadoriumi yra neatsiejamas nuo asmeninio prekės ženklo vystymo, ir atstovaudami organizaciją, mes stipriname ir savo įvaizdį.
Trečia, net jei ir atstovaujame organizacijai, darbuotojų ambasadorystė dažnai reiškia naujas pažintis, kurios mums gali būti naudingos profesinėje veikloje – nebūtinai šiandien, bet ateityje. Nauji žmonės dažnai reiškia naujas galimybes.
O kuo ambasadorystės iniciatyvų organizavimas yra naudingas organizacijai? Visų pirma, tai leidžia kurti stipresnę kultūrą įmonėje. Kai darbuotojai tiki savo organizacija, jie yra linkę dažniau dalintis tuo, kas joje vyksta. Nemažai organizacijų, kurios inicijuoja tokias programas, turi grupes, kur darbuotojai skatinami palaikyti vieni kitus – padėti patiktukus po turiniu, pasidalinti idėjomis ir panašiai. Buvimas tokių grupių dalimi ne tik suartina kolegas, bet ir motyvuoja juos pasistengti, padeda jiems geriau jaustis savo rolėje. Taip pat, darbuotojų ambasadorystė leidžia pasiekti didesnę auditoriją ir stiprinti organizacijos įvaizdį. Galiausiai, tai padeda pritraukti norimus talentus. Ne tiesiog talentus, bet tuos, kurie į ambasadorių turinį reaguoja todėl, kad vadovaujasi panašiomis vertybėmis, taigi iš dalies jau yra pažįstami su organizacija.
Kodėl darbuotojams kyla abejonės, ar verta?
Galime rasti daug priežasčių, kodėl kartais darbuotojai dvejoja, ar įsitraukti į ambasadorystę, tačiau nesunku išskirti dažniausiai pasitaikančias. Kai kuriais atvejais darbuotojai turi daugiau veiklų ir nežino, kaip suintegruoti skirtingus dalykus į vieną vietą. Šiuo atveju svarbu suprasti, kad viskas priklauso nuo to, kaip pateiksime savo istoriją ir už ją atstovėsime. Taip pat, kartais tiesiog trūksta žinių, kuo galima ir negalima dalintis. Čia organizacijos turėtų aiškiai sudėlioti gaires, kurios suteiks aiškumo norintiems, bet bijantiems pradėti. Dar kiti darbuotojai nerimauja dėl galimo neigiamo atgalinio ryšio, tačiau čia verta prisiminti, kad dažnai tai, ką mes priimame kaip kritiką, tėra kita žmogaus nuomonė.
Kaip atrasti balansą tarp galimybių suvokimo ir abejonių, tarp noriu ir nerimauju?
1. ATVIRUMAS SAU IR SAVO VERTYBĖMS
Vienas svarbiausių dalykų ieškant balanso yra atvirumas sau. Atsakymas į klausimą – ko noriu aš? Tai leidžia būti ir atrodyti patikimais. Jei mes nesame atviri savo vertybėms, mūsų pastangos gali atrodyti nenuoširdžios. Todėl niekada neverta apsimetinėti tuo, kuo nesame.
2. AUTENTIŠKUMAS PROFESIONALUMO FONE
Leiskite sau įtraukti daugiau asmeninio turinio. Sausos įžvalgos, kurias gali sugeneruoti
„ChatGPT“, greitai tampa nebe tokios įdomios. Žmogui yra įdomus žmogus. Žinoma, nereikėtų pamiršti profesionalumo, bet autentiškumas ir profesionalumas vienas kitam tikrai netrukdo.
3. ABIPUSĖ pagarba
Mes norime kurti teigiamą įspūdį apie organizaciją, kuriai atstovaujame, ir save. Ambasadoriai organizacijos atžvilgiu turi būti sąmoningi ir apgalvoti, kokį turinį viešina.
Tačiau ir organizacijai derėtų visų pirma užtikrinti stiprią vidinę kultūrą. Dažnai sakau, kad stipri organizacinė kultūra yra netgi būtina sąlyga darbuotojų ambasadorystei. Ji padeda įtraukti darbuotojus ir tokiu atveju jie natūraliai, net patys to nejausdami, nuolat reklamuoja savo organizaciją.
Galimybė ar atsakomybė būti ambasadoriumi yra kiekvieno pasirinkimas, tačiau realiame gyvenime dažniausiai šie aspektai eina greta. Bet kuriuo atveju, kiekviena organizacija turėtų džiaugtis savo ambasadoriais, kurie savanoriškai dalijasi verbaliniu ir neverbaliniu turiniu išorėje ir viduje. Jei jūsų organizacijoje tokių jau yra – jai labai pasisekė, nes darbuotojų ambasadorystę galima laikyti aukščiausia meilės organizacijai išraiškos forma.
Straipsnis buvo publikuotas Delfi M360 portale. Jį galite rasti čia.