Sethas Godinas yra pasakęs: „Žmonės neperka prekių ar paslaugų – jie perka santykius, pasakojimus ir magiją.“ Organizacijų kontekste niekas geriau nesugeba sukurti šių santykių, pasakojimų ir „magijos“ nei įmonės viduje esantys žmonės – darbuotojai, kalbantys autentiškai, besidalijantys tuo, kuo tiki, ir veikiantys remdamiesi asmenine patirtimi.
Dažniausios darbdavio įvaizdžio klaidos Ambasadorystė ir asmeniniai prekių ženklai: ką sako mokslas?
Prieš keletą metų ISM Vadybos ir ekonomikos universitete buvo atlikti du tyrimai, kuriuose iš skirtingų perspektyvų analizuota darbuotojų ir lyderių komunikacija socialiniuose tinkluose. Vienas tyrimas nagrinėjo, kaip darbuotojų aktyvumas „LinkedIn“ platformoje formuoja požiūrį į atstovaujamą prekės ženklą. Kitas tyrė, kaip vadovai kuria savo asmeninį prekės ženklą socialiniuose tinkluose ir kokį poveikį tai daro organizacijos rezultatams. Rezultatai buvo aiškūs – kai žmonės nuoširdžiai kalba apie savo darbą, tai stipriai veikia tiek jų karjerą, tiek organizacijos reputaciją.
Darbuotojų ambasadorystė – daugiau nei tik madingas terminas
Tikriausiai ne kartą girdėjote terminus „darbuotojų ambasadorystė“ ar „darbuotojų atstovavimas organizacijai“. Tačiau ką tai reiškia iš tikrųjų ir kodėl tai yra daugiau nei tiesiog įrašas „LinkedIn“ iš asmeninės paskyros?
Darbuotojų atstovavimas organizacijai – tai sąmoningas ir savanoriškas įmonės palaikymas, kai viešai dalijamasi tuo, ką veikiama ir kuo tikima. Tokiu būdu atstovaujama ne tik įmonė, taip žmonės atstovauja ir patys save.
Tyrimai rodo, kad darbuotojai, kurie dalijasi vertingu ir patikimu turiniu, užmezga vadinamuosius parasocialinius santykius – vienpusį, bet psichologiškai reikšmingą ryšį su auditorija. Šis ryšys stiprina pasitikėjimą ir lojalumą. Svarbiausia – jis keičia žmonių požiūrį į įmonę, kuriai darbuotojas atstovauja, o paprasčiau tariant – jeigu žmonės pasitiki jumis, jie dažniau pasitikės ir jūsų darbdaviu.
Kokia nauda darbuotojui?
Interviu su vadovais ir verslo savininkais Lietuvoje rodo, kad reguliarus dalijimasis profesiniais pasakojimais ne tik stiprina jų reputaciją, bet ir padeda pritraukti naujų klientų, partnerių ar net darbo pasiūlymų. Pasak vienos organizacijos vadovės: „Asmeninis prekės ženklas – tai tarsi psichologinis žaidimas, kuris padeda būti matomam kaip ekspertui.“ Kitas pašnekovas apibendrino dar paprasčiau: „Tai – vizualus CV. Žmonės mato, kaip augu.“ Svarbiausia – tai nėra savireklama. Tai – sąmoningas pasirinkimas būti matomam.
Asmeninis prekės ženklas nėra skirtas vien tik socialinių tinklų žvaigždėms. Tai – būdas padėti kitiems pamatyti jūsų vertę. Kryptingai veikiant, galima būti pastebėtam dėl idėjų, o ne tik einamų pareigų, užmegzti įtaką profesinėje srityje, pritraukti prasmingas galimybes, išplėsti tinklą naudingais kontaktais bei ugdyti komunikacijos įgūdžius ir pasitikėjimą. Svarbiausia – tai leidžia darbuotojams–ambasadoriams formuoti savo istoriją dar prieš ją išgirstant iš kitų.
Kodėl tai svarbu įmonėms?
Darbuotojų atstovavimas organizacijai – tai ne apie tai, kad visi girtų įmonę ar dalintųsi informacija apie jos produktus ar laisvas darbo vietas. Tai – apie tikrųjų balsų įgalinimą ir palaikymą organizacijos viduje. Lyderiai, kurie nuosekliai vysto savo asmeninį prekės ženklą, prisideda prie žmogiškesnio įmonės įvaizdžio. Šiandien, kai vis daugiau žmonių skeptiškai žiūri į „korporatyvinį toną“, darbuotojų istorijos atrodo tikros, nuoširdžios ir patikimos.
Kai darbuotojas dalijasi savo patirtimi, iššūkiais ar pamokomis, įmonės logotipas tampa ne tik ženklu – jis tampa istorija, kuri yra žmogiška, tikra, patikima. Tai kuria vertę – išauga pasiekiamumas ir įsitraukimas, gerėja darbdavio įvaizdis, pritraukiami kokybiškesni kandidatai, stiprėja vidinė kultūra ir ryšys su darbuotojais. Tačiau visa tai veikia tik tada, kai darbuotojai jaučiasi įgalinti, o ne verčiami, nes autentiškumo negalima sukurti įsakymu.
Ką daryti organizacijoms?
Todėl pažangios organizacijos renkasi ne kontroliuoti žinutę, o kurti aplinką, kurioje darbuotojams saugu ir prasminga dalintis. Įmonės gali rodyti pavyzdį – kai vadovai kalba atvirai ir dalijasi savo patirtimi, jie siunčia signalą, kad matomumas yra vertybė. Taip pat jos gali suteikti aiškias gaires dėl tono, vertybių ir ribų, tačiau nekurti scenarijų – palikti vietos autentiškumui. Svarbu pripažinti ir paskatinti iniciatyvą: pastebėti tuos, kurie dalijasi, nes padėka kuria tęstinumą. Galiausiai įmonės turėtų įtraukti darbuotojus į kompetencijų ugdymą – padėti jiems suprasti, kad matomumas nėra reklama, o gebėjimas kurti ryšį, kuris naudingas tiek žmogui, tiek organizacijai.
Tyrimai rodo – kai darbuotojai jaučiasi palaikomi ir matomi, ambasadorystė tampa natūrali ir autentiška. O tada laimi visi.
Straipsnis buvo publikuotas Delfi M360 portale. Jį galite rasti čia.